Apšiltinus daugiabutį, aišku, kitas žingsnis, yra namo pridavimas. Tai sudėtingas procesas ir, kaip sako tie, kurie jį yra praėję – neretai tampantis nervus. Tad ir jūs galite pagalvoti, ar tikrai visus popierius ir daug kitų dalykų norite tvarkyti patys. O gal geriau samdyti tarpininkus, kurie už jus atliks daug nemalonių dalykų? Jie juos supranta geriau, o jūs galėsite susitelkti į savo darbus ir veiklas.
Už šildymą mokėdavo daugiau nei už nuomą
Kaip prisimena daugiabučio, kurio termovizija buvo tikrai tragiška, nuomininkai. Anais laikais, dar prieš renovaciją, tekdavo mokėti tikrai didelius pinigus už nuomą. „Mes už nuomą 2 kambarių buto mokėdavome 100 eurų, o už šildymą esam mokėję ir 150 eurų. Viršutinis aukštas, tai galite įsivaizduoti, kiek daug šalčio ateina nuo viršaus, per sienas. Ir butas kampinis. Langai nebuvo keisti daug metų. Jau čia ir be termovizijos buvo aišku, kad turbūt čia šalčiausias daugiabutis, koks tik gali būti. Jis tikrai yra labai šaltas ir visi tą pripažįstame. Taigi, labai gerai, kad pagaliau buvo padaryta renovacija“, – sako gyventojas.
Visiems įgriso iki gyvo kaulo
Kai pagaliau padarytas namo pridavimas, daug žmonių nori ir užmiršti, kaip viskas buvo prieš renovaciją. „O buvo juk baisu. Mes jau ir tokių anekdotų visokių prikūrę buvome apie tą savo namą. Tikrai labai šaltas, nieko negali normalaus daryti, turi visą laiką kentėti tą šaltį. Aš sakau, tai tikrai įgriso iki gyvo kaulo ir jau paprasčiausiai buvo laikas judėti kažkur. Jau mes nebegalėjome. Girdėjome, kad tie iš viršutinio aukšto moka daugiau už šildymą nei už nuomą, ir kad po kambarius turi su striukėmis vaikščioti – toks šaltis namuose. Tai jūs įsivaizduokite. Ir kaip gyventi tokiame name? O turi gyventi, kur tu dingsi“, – kalba kitas garbaus amžiaus daugiabučio gyventojas.
Žmonės greitai sutarė dėl renovacijos
Kai atsirado norinčiųjų apsiimti visą atsakomybę ir suvadovauti galimą renovaciją, kaimynai iškart sutiko. Nebuvo užsispyrusių stuobrių, kurie nenorėtų renovacijos. Visi norėjo šiltesnio, gražesnio namo. Visi norėjo pokyčių. „Jeigu čia būtų mano asmeninis namukas, aš niekada nebūčiau išvis iki tokios būklės apleidęs jo, kaip kad buvo apleistas daugiabutis. Bet neturėjome normalaus pirmininko, kuris viską suorganizuotų, todėl gal taip ilgai ir nepasidarėme tvarkos. Be to, anksčiau būdavo kaimynų, kurie viską priešingai sakydavo, prieštaraudavo. Su jais gal nebūtų pavykę taip gerai susitarti“, – sako gyventojas.