Pastaraisiais metais dirbtinis intelektas įsiveržė į daugelį sričių – nuo automatizuotų klientų aptarnavimo sistemų iki automobilių vairavimo. Ne išimtis ir kalbos technologijos: jau dabar turime programėles, kurios geba realiuoju laiku išversti paprastus pokalbius. Kyla klausimas – ar tokie robotai artimiausioje ateityje galėtų pakeisti profesionalius žodinio vertimo specialistus?
Technologijų pažanga – įspūdinga, bet ribota
Dirbtinio intelekto sistemos, tokios kaip „Google Translate“ ar specializuoti konferencijų įrenginiai, išties pasistūmėjo toli. Jos gali gana tiksliai perteikti kasdienius pokalbius, ypač kai kalbama paprasta, aiškia kalba.
Visgi, žodinis vertimas nėra tik žodžių konvertavimas iš vienos kalbos į kitą. Tai – intonacijos, kultūrinio konteksto, ironijos ar net neverbalinės komunikacijos perteikimas.
Pasak profesionalios vertėjos Rūtos Vaitkutės: „Robotai puikiai susidoroja su standartinėmis frazėmis, bet kai tik prasideda derybos, humoras ar sarkazmas – jie pasimeta. Žodinis vertimas yra menas, kurio algoritmas dar nepajėgus atkartoti.“
Klaidos, kurios gali kainuoti daug
Įsivaizduokime tarptautinę konferenciją, kurioje aptariamos sudėtingos teisinės sąvokos. Automatinė sistema išverčia terminą liability kaip „atsakomybė“, nors čia turėta omenyje „įsipareigojimai“. Tokia klaida gali visiškai pakeisti pranešimo prasmę. Arba derybose dėl milijoninės sutarties robotas nesupranta ironijos ir ją perteikia pažodžiui. Tokiais atvejais klaidos kaina gali būti milžiniška.
Emocijos ir pasitikėjimas
Vertimai žodžiu nėra vien tik informacijos perdavimas. Konferencijų ar verslo susitikimų metu labai svarbios emocijos. Profesionalus vertėjas geba parinkti tinkamą toną, užtikrinti, kad kalbėtojo žinutė skambėtų įtikinamai. Robotas, net ir turėdamas puikią kalbos duomenų bazę, negali perteikti empatijos ar subtilios intonacijos.
Kaip pastebi R. Vaitkutė: „Kartais reikia vos pakelti balsą, pauzę padaryti ilgesnę ar šiek tiek pakeisti žodžių tvarką, kad pranešimas būtų paveikus. Šito algoritmai dar nesugeba.“
Technologijų ribos – akcentai ir triukšmas
Automatinės vertimo sistemos dar turi didelę problemą – skirtingus akcentus ir triukšmingą aplinką. Jei kalbėtojas kalba su stipriu regioniniu akcentu arba konferencijos salėje girdisi foniniai garsai, sistema gali „nepagauti“ žodžių. Žmogaus ausis prie tokių sąlygų prisitaiko, robotai – kur kas prasčiau.
Ar specialistai taps nereikalingi?
Visgi negalima paneigti, kad technologijos padės vertėjams. Jos jau dabar naudojamos kaip pagalbinės priemonės – automatizuotas terminų siūlymas, greitas paprastų frazių vertimas, sinchronizacija su ekrane rodomais tekstais. Tai reiškia, kad žodinio vertimo specialistų darbas taps efektyvesnis, tačiau jie niekur nedings.
2024 m. Europos vertėjų asociacijos tyrimas parodė, kad 85 % konferencijų organizatorių vis dar renkasi žmogiškuosius vertėjus, o ne robotus, net jei pastarieji pigesni. Pagrindinė priežastis – kokybės ir pasitikėjimo faktorius.
Ateitis – žmonių ir technologijų sąjunga
Greičiausiai artimiausioje ateityje pamatysime mišrų modelį. Robotai atliks techninę dalį – paprastų frazių vertimą, greitą informacijos pateikimą. Visgi, sudėtingus kontekstus, emocijas ir kultūrinius niuansus ir toliau valdys profesionalai. Tokia partnerystė padės užtikrinti tiek greitį, tiek kokybę.
Robotai ir dirbtinis intelektas jau dabar daro įtaką žodiniam vertimui, tačiau jie nepajėgūs pakeisti specialistų, kai kalbama apie sudėtingus kontekstus, emocijas ar atsakomybę. Greičiau jie taps pagalbininkais, kurie padeda žmonėms dirbti efektyviau. Žodinio vertimo specialistai išliks būtini tol, kol žmonės bendraus ne tik žodžiais, bet ir emocijomis.
Kaip sako vertėja Rūta Vaitkutė: „Žmonės kalba ne tik žodžiais. Kol mes juokiamės, liūdime ar derėdamiesi naudojame intonaciją, tol vertėjas žmogus bus nepakeičiamas.“