Norite tikėkite tuo, norite – ne, tačiau kompiuteriniai zaidimai yra atskiras mokslas, aistra, o kai kurių žmonių atveju ir gyvenimo būdas. Norime pastebėti tai, kad ypač vyriškosios lyties atstovai, vaikystėje neįtikėtinai daug laiko praleisdavo prie kompiuterių ekranų, žaisdami vienokius, ar kitokius, kompiuterinius žaidimus – subrendus niekas nepakito, mat ypač sparčiai technologiškai tobulėjantys žaidimai sugeba išlaikyti ir brandesnių žmonių dėmesį, pateikdami jiems nepaprastų žaidimų idėjų.
Taip jau yra, kad kompiuteriniai žaidimai iš esmės yra įdomūs ir tiems, kurių skonis pastariesiems dar nėra susiformavęs, ir tiems, kurie žaidžia, pavyzdžiui, tik sporto tematikos, ar futuristinio pobūdžio žaidimus. Ilgą laiką buvo manoma, kad įvairūs pc zaidimai skirti tik tam, kad būtų galima sėkmingai užmušti laiką, jeigu būtų galima taip pasakyti – vis dėlto, ankstyvame amžiuje žaidėjai pramoksta ir užsienio kalbų, susikuria socialiniai įgūdžiai, jeigu žaidžiama internetu, taip pat atsiranda papildomi interesai, formuojami žaidimų kuriamos paskatos.
Jeigu vyresniems asmenims atrodo, kad žaidimams skiriamas laikas yra metamas veltui, reikia pastebėti, kad tai yra tiesiog dabartinės vaikų kartos bruožas. Natūralu, kad jeigu įvairūs pc žaidimai būtų atsiradę prieš dvidešimt, ar daugiau, metų – tai būtų tapęs tos kartos vaikų gyvenimo dalimi. Bet kuriuo atveju, vertėtų suprasti tai, kad kompiuteriniai žaidimai suteikia daugiau pliusų, nei realiai turi trūkumų.
Įdomu tai, kad tėvams vaiko žaidžiami žaidimai gali kuruoti ir referuoti į jų interesus ir pomėgius. Pavyzdžiui, jeigu vaikas mėgsta žaisti lenktynių žaidimus, tikėtina, kad jo aistra – automobiliai. Tuo atveju, jeigu mėgsta žaisti krepšinį, futbolą, ar bet kurį kitą sporto tematikos žaidimą, visai realu, kad vaikas susidomėtų ir tikromis krepšinio, pavyzdžiui, treniruotėmis. Specialistų teigimu, kompiuteriniai žaidimai gali būti įrankiu tarp vaikų ir tėvų, kuriant bendrus interesus, tarpusavio supratimo ryšius. Paprasčiausiai, dauguma tėvų yra linkę iš anksto nusistatyti neigiamą požiūrį, kritikuoti vaikus dėl to, jog neva jie elgiasi blogai – gi būna ir tokių vaikų, kurie sugeba iš žaidžiamų žaidimų užsidirbti. Ir kaip gi kontrargumentuoti tokioje situacijoje?
Įvairiausi kompiuterinių konsolių, ar pc žaidimai – iš esmės, geras atsipalaidavimo būdas. Kaip ir su bet kuria kita priemone, paslauga, ar produktu, tinkamas ir ribojamas vartojamas yra naudingas, leidžia pasimėgauti teigiamomis savybėmis. Svarbiausia vertėtų suvokti, ką žmogus pirmiausia iš to gauna, ir ar tikrai pakeitęs veiklą gautų daugiau?