Ar kada nors girdėjote, kad ne visi darbai yra vienodai prasmingi. Štai žmonės, kurie saugo objektus, savo darbe jaučia daugiau prasmės, nei žmonės, kurie dirba automobilių stovėjimo aikštelės prižiūrėtojais.
Prasmingiausi darbai: saugotojai, gelbėtojai, medikai
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad žmonės, kuriems rūpi Mano sauga, taip keletas kitų profesijų atstovų, jaučia didžiulę prasmę savo gyvenime. Tyrimas rodo įvarius dalykus ir jų poveikį žmogui. Pavyzdžiui, jis atskleidžia, ar žmonės jaučiasi prasmingai savo darbe, taip pat jų atlyginimo vidurkį, ir pasitenkinimą savo darbu. Pačioje skalės geriausioje pozicijoje atsiduria medikai, ypač chirurgai, pediatrai. Jie jaučia didžiausią prasmę savo darbe, o taip pat ir tai, kad daro kažką malonaus, galiausiai, jų ir atlyginimas yra gana geras. Prasmės skalėje pačiame viršuje, tik su kur kas mažesne alga atsiduria įvairūs gelbėtojai. Tai ir apsauginiai, ir policininkai, ir gaisrininkai. Tiesiog tie žmonės, kurie kažką gelbėja. Taip pat prasmingais darbais įvardijami ir pedagogai, kurie moko universitetuose, mokyklose ir netgi dirba vaikų darželiuose. Įdomu, kad prasmingu darbu savo profesiją laiko vertėjai, o štai žmonės, kurie dirba tekstų autoriais, tos prasmės nejaučia. Taip išeina, kad vertėjas pats padaro prasmingą darbą, nors tas, kas prieš tai kūrinį sukūrė, galbūt dar nejautė jokios prasmės ir dėl to nelaikė jo svarbiu bei prasmingu.
Vidutiniškai prasmingi darbai
Tad žmonės, kurie saugo objektus, dirba prasmingoje veikloje. O kas atsiduria skalės viduryje? Dažnai vidutinę prasmę jaučia statybininkai, architektai, NT sektoriuje dirbantys žmonės. Taip pat su milžiniškomis pajamomis ir mažokai prasmės pojūčio per vidurį atsiranda IT srities darbuotojai. Įdomu tai, kad jie kartais iš tiesų daro labai reikšmingus darbus, pastūmėjančius civilizacijos raidą, tačiau kartais tie jų darbų žingsneliai jiems patiems būna tokie beprasmiai, kad žmonės tiesiog galiausiai imasi ir kokių nors kitokių veiklų.
Mažiausiai prasmės jaučiantys žmonės
Liūdniausia šioje skalėje matyti žmonės, kurie nejaučia, kad daro kažką prasmingo. Pačioje skalės apačioje, atsiliekantis nuo visų tiek prasmės kriterijumi, tiek atlyginimu, tiek pasitenkinimu savo darbo rezultatais yra automobilių aikštelės prižiūrėtojas. Galima įsivaizduoti, koks liūdnas jo gyvenimas. Netikėta, tačiau šioje pozicijoje panašiai rikiuojasi ir maisto ir maitinimo industrijoje dirbantys žmonės, nors maistas ir atrodo toks gyvybinis ir svarbus mūsų poreikis. Deja, daugiausiai beprasmybės jaučiasi picerijų, greito maisto restoranų barmenai ir padavėjai.