Ar jūsų pažįstamų rate yra skalbimo masinu meistras? Jeigu yra, tuomet jokių kitų meistrų veikiausiai nesisamdote tuomet, kai sugenda jūsų skalbimo mašina. Kviečiate šį, nes pažįstate ir juo pasitikite. Iš tiesų, didelės konkurencijos geri meistrai nepatiria, ir žmonėms nuolat reikia gerų meistrų. Tad šį kartą – kalbiname gerą ir visų mėgstamą meistrą. Prašome jo papasakoti, kaip, kada ir kodėl ėmėsi tokio amato ir kaip gi jam sekasi.
Kaip ėmėtės tokio amato?
Visada labai mėgau konstruoti ir ardyti. Jau vaikystėje kaupiau visokią seną techniką, nes man patiko ją ardyti. Tiesiog jaučiau tą poreikį nuo pat gimimo. Labai traukė visokie mygtukai, svirtelės, mechanizmai, mechanika. Visi žaislai buvo konstruktoriai. Tėvas mechanikas, gal dėl to. Labai patikdavo eiti ir į laikrodžių taisyklą. Vaikystėje galvojau, kad būsiu laikrodininkas. Bet paskui įstojau į kolegiją, kur buvo bendresnė ta mechanika. Kartais giminės klausdavo, kaip sutaisyti techniką, tai dažnai būdavo skalbimo mašina. Aš atvažiuodavau pabandyti pažiūrėti, kas negerai, gal galėsiu kuo nors padėti. Ir taip ėmiau taisyti skalbimo mašinas. Paskui paaiškėjo, kad daug kam reikia tokių paslaugų ir galiausiai neliko nieko kito tik pasinaudoti tokia galimybe.
Jeigu turite pigią mašiną, pirktą vos už kelis šimtus eurų, tuomet jai sugedus, dar svarstysite, ar apskritai taisytu. Juk galbūt galėtumėte tiesiog užuot taisius, nusipirkti kitą, ir būtų viskas paprasčiau. Tačiau reikėtų atsižvelgti, kad kitas pigus automobilis taip pat galbūt bus vos vos važiuojantis ir netrukus suges. Tad sugedus ar naujam, ar senam prastam automobiliui, visada reikėtų pagalvoti apie jo taisymą. Jeigu pinigų nepakankam – padėti gali paskola remontui.
Lietuviai yra sunkiai dirbantys žmonės, siekiantys atradę laisvą dieną – savaitgalius – išvykti pailsėti. Pabėgimas nuo rutinos bei išsivadavimas iš rūpesčių gyvenimą piešia naujomis spalvomis ir suteikia teigiamų emocijų. Jeigu ir būtų galima teigti, jog dažnas lietuvis, o ypač kelionės šeimose, pasirenka užsienio kraštą atostogoms, tai trumpiems pabėgimams akivaizdu, kad tenka dairytis aplinkui. Kelionių agentūros bei tinklaraštininkai praneša, kad Druskininkai, Birštonas, Palanga ir Nida – patraukliausi kelionių taškai trumpam poilsiui.
Visgi tokios durys nesudaro solidaus įspūdžio – yra ganėtinai lengvos, o laminuota apdaila nekvepia natūralumu, todėl jas dažniau pamatysime ekonominės klasės būstuose. Todėl ilgametes durų gamybos tradicijas puoselėjančios įmonės vis dar gali džiaugtis ir kokybei reiklesniais klientais, kurie mieliau renkasi kambario duris iš natūralaus medžio masyvo. O šios per ilgus metus gerokai patobulėjo – tiek savo dizainu, tiek kokybe, mat gaminamos iš tinkamai išdžiovintos kelių sluoksnių klijuotos medienos, taip iki minumumo sumažinant deformavimosi tikimybę. Žinoma, kalba eina ne apie vietinio staliaus, o rimtos įmonės gaminamas duris. Tokių durų svoris taip pat didesnis, todėl jos daug stabilesnės. Žinoma, svoris priklauso nuo medienos rūšies, mat skiriasi jos tankis. Paprastai durys gaminamos iš pušies, brangesnės – iš uosio, ąžuolo, juodalksnio ar klevo.
Sakoma, kad iki kol vaikai dar neina į mokyklą, tai ir kainuoja jų išlaikymas labai nedaug. Tačiau vėliau