Įvairios paslaugos šiuo metu klesti. Vienos iš jų yra labai naudingos ir reikalingos, o kitos – ne. Vienos iš šiuo metu populiarėjančių paslaugų yra automobilių nuoma ir
mikroautobusų nuoma. Jos tampa vis reikalingesnės.
Kokia šiuo metu yra automobilių nuomos rinka nesunku patikrinti. Pasiūla išties džiugina. O taip yra dėl paprastos priežasties: jei yra didelė pasiūla, tai reiškia tik vieną, kad yra didelė paklausa. Ekonomikoje tai visiems gerai žinomas dėsnis. Daugeliui šios paslaugos gavėjų nerūpi, nei ekonomika, nei jos dėsniai. Jiems svarbi yra kaina ir galimybės. Kainos rinkoje taip pat džiugina, kaip ir galimybės greitai išsinuomoti reikiamą transporto priemonę. Pavyzdžiui, Kaune ar Vilniuje galime išsinuomoti patikusį automobilį ar mikroautobusą už palankią kainą. Kai kurios įmonės gali pasiūlyti rinktis iš kelių, o kai kurios ir iš keliasdešimt transporto priemonių. Atskira kategorija priklauso tokioms įmonėms, kurios turi ir gerokai didesnį autoparką, nei 30 ar 50 automobilių. Kainos taip pat skiriasi. Taip yra dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, pasirinktos automobilio klasės ar modelio. Taip pat kainai įtakos turi ir metai, variklio galingumas, nuomos laikotarpis ir pan. Norėdami pigiai išsinuomoti automobilį galite rinktis ekonominės klasės kelerių metų senumo automobilį. Jis kainuos gerokai pigiau, nei verslo klasės prabangus limuzinas. Kaip matome automobilių nuoma nebūtinai kainuos labai brangiai. Tas pats galioja ir su mikroautobusų nuoma. Be to, atminkite, kad norėdami sutaupyti rinkitės ilgesnį nuomos laikotarpį. Žinoma, kad jei reikia transporto priemonės vienai parai, tai neverta permokėti ir nuomotis kelioms dienoms. Tačiau, jei jums reikia savaitei, tai kaina vienos paros nuomos bus mažesnė, nei, tarkim, dviejų dienų.
O kaip atrodo pastatai tuose mažesniuose miesteliuose? Kuriuose visada taip smagu apsilankyti, tačiau kartu ir labai egzotiška. Pirmiausiai galime pastebėti, kad karštuose kraštuose žmonės iš visų jėgų į savo trobas stengiasi pritraukti kuo daugiau šalčio, vėsumos. Ten langai atrodo visai kitaip nei pas mus. Jei mes mėgstame šiltus langus su trigubais stiklo paketais, tai ten pačiose karščiausiose vietose gali rasti išvis tokių vietų, kur net nėra langų. Tarsi žmonėms jų nereikėtų. Gali būti langinės, kurias žmonės užsitraukia tada, kai pučia smarkus vėjas ar siaučia audra. 
Astas sako, kad visą gyvenimą mirtinai bijojo uodų bei už juos didesnių skraidūnų, kuriuos taip pat vadindavo uodais.„Mano bobutė juos vadina plukiais. Tai tokie milžiniški apgirtę uodai, kurie skraido tiesiog bet kur aplink, daužosi į sienas, nemato žmonių, gali bet kada atsitrenkti tau į veidą ar plaukus. Visi sako, kad jie nekenksmingi, ir nėra ko spiegti, vos tik tokį pamatai. Tačiau noriu paneigti tokį faktą, nes manau, kad jie yra dar ir kaip kenksmingi. Štai paprasta istorija apie tai, kaip plukis sugadino man gyvenimą. Buvo dar tik birželio mėnuo – laikas, kai jie paprastai neskraido, kai jų būna nedaug. Nebent ateini į pelkės vidurį, o ten jau ilgą laiką buvo labai šilta. Paprastai jie atsiranda tik rugpjūtį, todėl ir sakau, kad tuo metu dar nesitikėjau pamatyti kokį siaubūną. Be to, reikia paminėti, kad per rugpjūtį aš kažkiek apsiprantu, ir kai tai būna paskutinis sezono plukis, jau net galiu jį pati su šlepete užmušti. Tačiau, kai jie tik prasideda, man būna šokas. Tad aš sėdėjau pas draugę sode, su manimi buvo ir mano Dell nešiojamas kompiuteris. Mėgstu taip sėdėti sode ir skaityti naujienas iš interneto, tai visada labai prablaško. Ir staiga tas bjaurus padaras atskrido. Vos infarkto negavau, iškart kompiuterį pašokdama numečiau ir puoliau bėgti. Kompiuteris krito antbetoninių terasos grindų. Nuo to laiko man teko su juo atsisveikinti“, – prisimena Asta.
Justina pasakoja, kad jai visada būna gera ateiti ant senelių kapų. „Nepaisant to, kad ten dar nėra patys gražiausi paminklai, nes juos lyg ir vis dar daro kažkas, aš vis tiek jaučiuosi labai gerai. Man smagu tik tada, kai ateinu ten. Paprastai pamirštu tą dalyką ir tiesiog nesirodau tokioje vietoje. Tačiau tada, kai galiu ateiti ir ten pasivaikščioti, kai kažkas primena, tada visada smagu. Smagu prisiminti, koks smarkus buvo senelis iki pat savo paskutiniosios. Jam atrodė, kad jis pasaulyje padarys labai daug, ir tą savo planą bandė visada įgyvendinti aiškiomis, smarkiomis dzūkiškomis priemonėmis. Tikiu, kad santykiai su juo išvargintų bet kurį žmogų, turbūt todėl ir močiutė buvo tokia nelaiminga, nes jai vis tekdavo kamuotis su senelio sugalvotomis svajonėmis, vis jį perkalbėti, nuraminti, įtikinti. Nebuvo tai lengvas laikotarpis, niekam jis toks nebūtų. Bet kaip gera vaikystėje būdavo ateiti pas senelius ir gauti jų apkabinimus, saldainius. Labai smagu būti anūke, kai tave tiesiog labai myli visi, kas tave pažįsta. Kai labiausiai tave myli tavo seneliai. Kai tu esi dar ką tik gimusi, dar visas gyvenimas tau prieš akis, o jie yra ką tik mirę. Tai ir reikia tokius dalykus daryti, gyventi, tą gyvenimą pažinti, stengtis nugyventi ir pamatyti kuo daugiau. Tai man visada primena jų kapas ir paminklai, prie kurių visada sukalbu „Tris sveika Marija“, nes žinau, kad tai patiktų močiutei“, – sako Justina.